First Do No Harm

Aprašymas:

Pats jauniausias vaikas - berniukas iš daugiavaikės Reimiulerių šeimos, nešdamas padėklą su maisteliu, netikėtai parkrito prasidėjus skausmingam ir baisiam epilepsijos priepoliui, paskui dar kartą, vėliau dar kartą ir t.t.... Niekas negalėjo pasakyti nuo ko ir kaip gydyt šią nežinomą ligą. Niekas nežinojo – tiesiog “gydė“ ir tiek...

Tradiciniai metodai ir procedūros neduoda jokios naudos, todėl užsispyrusi vaiko motina nutaria rasti išeitį iš beviltiškos situacijos savarankiškai ir visiškai pasišvęsti savo be galo mylimam berniukui, net ir brendant prieš pačią medicinos sistemą ir toliau kovoti už vaiko gyvybę, net kai supa aibė kitų buitinių bei finansinių problemų. Tad tik motiniška meilė gali tverti tikrų tikriausius stebuklus. Tik mūsų mamos jaučia, ko mums reikia, ir tiktai jos, padovanojusios mums gyvybę, gali ją ir išgelbėti. Saugokite savo širdį, nes tai filmas, kuris gali ją sudraskyti, tai tas filmas, po kurio asmeninės problemos atrodys, lyg žiūrint pro mikroskopą. Filmas be galo jautrus, paremtas realia istorija, aktoriai tiesiog aukščiausiame lygyje – viskas jame, tarsi idealiai įtempta smuikelio styga. Aišku, Sagarmathos viršūnėje – genialioji Meril Stryp! Šeimyninės socialinės dramos tai tas amplua, kuriame kažin ar gali daugiau kas jai ir prilygti. Būtent tokios rolės jai pavyksta todėl, kad jinai ir realiame gyvenime – žmona vienintelėje santuokoje, daugiavaikė motina, tad jinai ne tiek vaidina, kiek gyvena ekrane. Nelengva, bet tikrai nuostabi, įtaigi juosta. Tokį kryžių gali nešti itin stiprūs visomis prasmėmis žmonės. Apie juos ir ši gili, gyvenimiškai stipri bei prasminga juosta, apie tikėjimo stiprybę, apie begalinę meilę, apie gyvenimą. Šansas visada yra - ir jeigu jis yra – tai nereikia niekada ir pasiduoti. Viltis juk miršta paskutinė. Tai kinas, kurį pamatyti - privaloma.