Kūlverstukas

Aprašymas:

Japonijoje filmukai apie Čeburašką, sulaukė didelio populiarumo, ko pasekoje japonų režisierius Makoto Nakamura sukūrė dar vieną filmą apie jį. Skirtumas visai nesijaučia, tik šiuolaikiniai filmavimo ypatumai. Taip, kad originalas ir pratęsimas neturi pusės amžiaus skirtumo. Į filmuką įėjo: „Čeburaška ir cirkas“, „Čeburaška eina į zoologijos sodą“ ir „Šapokliak patarimai“. Tad sėskim ir žiūrėkim japonišką Čeburašką! Japonijoje Čeburaškos kultas. Jo pliušinę kopiją, o taip pat ir puodelius, rašiklius, marškinėlius, su jo susirūpinimu, galima nusipirkti beveik kiekvienoje parduotuvėje, pardavinėjančioje žaislus ir suvenyrus. Čeburaškai skirti tinklapiai ir gausios bendruomenės socialiniuose tinkluose. Senos partitūros iš tarybų sąjungos neliko, todėl tais laikais sukurtą Michailo Zivo muziką, naujo filmo kompozitoriui Aleksandrui Gusevui, teko „išimti“ iš ekrano ir paskui instrumentuoti partitūrą. Režisierius Makoto Nakamura mano, kad santykiai tarp Genos ir Čeburaškos primena santykius tarp Čarlio Čaplino ir Mažylio iš filmo „Mažylis“ (1921). Komandai pavykdavo nufilmuoti vos po 4-5 sekundes video medžiagos per dieną, nes kadrinis filmavimas yra brangus malonumas. Kiekvienas kadras filmuojamas atskirai, o paskui rankomis judinamos lėlės. Dabartiniai dekoracijų ir lėlių dydžiai žymiai didesni, nei tarybiniai originalai. Cirkas viename iš siužetų parinktas kaip veiksmo vieta neatsitiktinai. Japonijoje cirko išvaizda glaudžiai susijusi su Rusija. Dailininką ir konsultantą Michailą Aldašiną, japonų režisieriui pasiūlė Jurijus Noršteinas, rekomenduodamas jį kaip savo mokinį. Michailas Aldašinas jau dirbo su Čeburaška, studijoje „Pilot“, kuri savo laiku planavo išleisti filmuką 3D formatu. Kai žiūrovai išeina iš cirko, tarp jų galima pamatyti ežiuką, iš filmo „Ežiukas rūke“ (1975).