Prarastasis

Aprašymas:

Tarptautinių pervežimų agentūros "Federal Express" inspektoriaus Čako Nolando gyvenimas priklauso nuo laiko. Jam svarbiausia, kad siuntinys kuo greičiau pasiektų adresatą, bet kuriame pasaulio krašte.

Nekreipdamas dėmesio į savo poreikius jis visada stengiasi pasirūpinti mylima drauge Kely, kuri puikiai žino, kad vos tik nuskambės elektroninio daviklio signalas, Čakas tuoj pat atsistos, jeigu tik jis sėdi, atsikels, jeigu miega, viską pamiršęs nuoširdžiai atsisveikins ir išvyks. Nesvarbu, į kurią šalį, nesvarbu, kuriam laikui. Svarbiausia įvykdyti užsakymą!

87 valandos Čakui Nolandui yra neįprastai didelis laiko tarpas. Jo manymu, būtent per tiek laiko Dievas sukūrė visą pasaulį. Vadinasi, siuntinius ne tik įmanoma, bet ir būtina pristatyti žymiai greičiau. Čakas Nolandas kartais ir pats įsivaizduoja esąs Dievas, todėl gali kaip reikiant parėkti ant bendradarbio, kuris kažką padarė blogai, arba pagrasinti apie būsimą atleidimą iš darbo.

Maskva, Londonas, Helsinkis, Niujorkas, Memfis, Pekinas... Vos grįžęs iš vieno miesto, Čakas Nolandas skuba į kitą. Kaip ir tą lemtingąjį vakarą: jis sėda į lėktuvą, kuris kitą rytą jau turėtų būti Malaizijos oro uoste. Turėtų…

Kelionės metu prasideda didžiulė audra, lėktuvas patiria siaubingą katastrofą ir prasmenga vandenyno bangose... Ryte Čakas Nolandas vis dėlto išlipa ant kranto. Ant negyvenamos salos kranto. Pradžioje jis dar galvojo, kad čia, kaip ir visur, gyvena žmonės. Tačiau užlipęs ant aukštesnės kalvelės, šiuolaikinis civilizacijos ir prabangaus gyvenimo žmogus pastebi, kad aplinkui tik palmės, smėlis ir vanduo. Vanduo dešinėje, vanduo kairėje, vanduo iki pat horizonto.

Jis visiškai vienas atsiduria negyvenamoje saloje, kurioje niekas nepadarys skanaus maisto, niekas neišskalbs purvinų drabužių, niekas nenupirks bilieto į sporto varžybas. Čakas Nolandas dar kartą mokosi gyventi ir išgyventi: kaip sukurti laužą, kaip susirasti maisto, kaip pasistatyti pastogę. Vienintelis dalykas, kuris primena apie jo mylimąją draugę Keli - mažas pakabukas su jos nuotrauka. Ir viskas.

Netrukus depresijos ir nusivylimo apimtas vyras negyvenamoje saloje sulaukia draugo. Tai... baltas, apvalus firmos "Wilson" tinklinio kamuolys, kurį Čakas Nolandas surado viename iš jūros bangų išplautų į krantą "Federal Express" siuntinių. Jis pradeda bendrauti su naujuoju atvykėliu, kalbėtis su Wilsonu (tai kamuolio vardas), po to nuosavu krauju nupiešia jam veidą - akis, nosį, burną.

Taip praeis net ketveri metai, kol sulieknėjęs, skaudančiais sugedusiais dantimis, apaugęs plaukais ir didžiule barzda, Čakas Nolandas supras, kad niekas jo neišgelbės. Na nebent jis pats...

Ar pavyks Čakui išsigelbėti? Galų gale ir kas gi jo lauktu, po tiek trukusios nežinios? Akmeninį antkapį, jau ištekėjusią ir auginančią dukrytę mylimąją Keli. Ar tikrai jis taps laimingesnis vėl patekęs į šiuolaikinę civilizaciją?