Vadink mane savo vardu

Aprašymas:

„Žavingame filme taikliai užčiuoptas jaunystės ilgesys ir sumišimas, kai tenka pažaboti išdidumą, nesaugumą ir nepasitikėjimą savimi. Tai dviejų aktorių, nepriekaištingos režisūros ir virtuozo operatoriaus meistrystės pavyzdys. Šis filmas negrįžtamai pakeis jūsų nuomonę apie persikus.“ (E. Pukšta)

Karšta 1983-iųjų vasara. 17-metis svajotojas Elijas tingiai leidžia dienas tėvų namuose Šiaurės Italijoje. Jis klausosi muzikos, groja pianinu, skaito knygas, žaidžia tinklinį, droviai flirtuoja su merginomis, nepraleidžia maudynių ir naktinių pramogų, kol į vilą šešioms savaitėms iš JAV atvyksta jaunas akademikas Oliveris. Jį kaip asistentą tyrimui apie graikų-romėnų kultūrą pasikviečia Elijo profesorius tėvas. Pasitikintis savimi išvaizdus žydų kilmės amerikietis stilingai rengiasi ir puikiai atrodo. Iš pradžių Elijas gan šaltai ir arogantiškai reaguoja į naują kaimyną, bet jau netrukus jie dviese važinėjasi dviračiais po apylinkes. Elijas nedrąsiai pradeda rodyti dėmesį spontaniškam 24-erių Oliveriui ir netrukus tarp jų įsiplieskia aistra.

Filmas apdovanotas „Oskaro“ premija už geriausią adaptuotą scenarijų, kurį parašė 89-erių britų veteranas Jamesas Ivory.